Pirmą sykį istoriniuose dokumentuose Sudervės dvaras paminėtas 1493m., o 1504m. ten buvo valsčiaus centras. 1528m.miestelis kariuomenei turėjo pateikti 48 arklius.Antroje XVIa.pusėje Sudervės seniūnijoje gyveno 26 šlėktos (bajorai). Sudervę valdė Zenovičiai, Belozarai,Viršilos. 1666m. –užrašyta vienuoliams karmelitams, o nuo 1669m. iki 1755m.- priklausė jėzuitams.Apie penkiolika metų Sudervė priklausė Lopatoms, iš kurių 1670m. miestelį nupirko domininkonas vyskupas Valentas Volčackis. Po jo mirties, 1810m. atiteko Hipolitui Wolk-Lanievskiui. 

1782m. Vilniaus vyskupas Ignacas Jokūbas Masalskis Sudervėje įsteigė katalikišką parapiją, kuriai XIXa. pabaigoje priklausė apie 4000 tikinčiųjų iš aplinkinių 30 kaimų ir pačios Sudervės. 1784 m. pastatyta medinė bažnyčia pavadinta Šv.apaštalų Petro ir Pauliaus vardai.DSC02689 1

1803m. vyskupas V.Volčackis pradėjo naujos mūrinės bažnyčios statybą, kurios statybą rėmė kunigaikštienė Teodora Sapiegienė( palaidota Vilniuje,Šv.Dvasios bažnyčioje). Iki V.Volčackio mirties (1810m.) buvo pastatytos bažnyčios sienos. 1820m. vizitacijos aktu buvo patvirtinta bažnyčios statybos pabaiga. Buvo pastatytos 4 evangelistų ir dviejų apaštalų- Petro ir Pauliaus gipsinės statulos. Tačiau bažnyčios vidaus darbai buvo užbaigti tik 1834m., o tų pačių metų 2 rugsėjo bažnyčią konsekravo Vilniaus vyskupas Andžejus Benediktas Klangievičius.

1873m. miestelyje buvo 11 namų, kuriuose gyveno 69 žmonės. Nuo 1922m. iki 1939m. žemė priklausė Vilniaus Stepono Batoro universiteto rektoriui,Vengrijos mokslų akademijos akademikui, slavų filologijos mokslų daktarui, profesoriui Marijanui Zdziechovskiui.

DSC02714 1Įdomus istorinis faktas. 1886.11.07 raštu Sudervės bažnyčios klebonas kun.A.Loiko kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijoje buvusią Romos Katalikų konsistoriją, su prašymu leisti atremontuoti bažnyčią. Konsistorija savo ruoštu kreipėsi į Vilniaus general-gubernatorių, iš kur 1887.09.25 buvo gautas leidimas atlikti remontą, su sąlyga, kad tuose darbuose nedalyvaus tikintieji bei darbus nerems savo lėšomis. Darbus už 199 rublius ir 38 kapeikas atliko Vilniaus žydas Leiba Šlemovič Kanušer.

1928m. pagal architekto Jano Borovskio projektą buvo pradėta Sudervės bažnyčios varpinės statyba.

Po bažnyčios zakristija ir po pagrindiniu altoriumi esančiame rūsyje yra palaidoti : fundatorius Valentas Volčackis, jo brolis Tauleras Volčackis, Ipolitas Wolk-Lanevskis, Aneliura Wolk (kunigaikštienė Giedroic), Suzana Žilinska –Odincova, Izabella Odinec- Wolkova, kunigaikštis Vytautas Giedraitis, Julija Lanevskaja-Wolk ir kunigaikštienė Stefanija Giedraitienė ( Lanevskaja-Wolk) “Giedroic”.

DSC02660 1

Išliko Vladislovo Sirokomlės ( tikras vardas ir pavardė- Liudvikas Vladislovas Kondratovičius, 1823-1862m.), garsiausio ir mėgstamiausio XIX a. viduryje Lietuvoje gyvenusio poeto ir visuomenės veikėjo, liudijimas. Aprašydamas savo kelionę į Kernavę knygoje”Išvykos iš Vilniaus po Lietuvą” 1857-1860m. jis prisiminė, kad Sudervės dvare (apie 1850m.) literatūros mėgėjų būrelis pirmą kartą pastatė poeto dramos kūrinį “Trobelė miške”. Jau vėliau šis kūrinys buvo pastatytas profesionalioje Varšuvos scenoje ir susilaukė didžiulio žiūrovų dėmesio ir simpatijų . 1861m. V.Sirokomlė parašė knygą” Niemen od žrodel do ujščia”. Pasak jo, Sudervė- be abejonės, lietuviškos kilmės. Sudervės vardas etimologiškai siejamas su lietuviškais žodžiais “su” ir “derva”.Pastarasis žodis susijęs su sakinga balana, žvejų vartojama naktimis žūklaujant. O juk čia pat ir trys ežerai : Vilnoja (vardas, matyt, kilęs nuo žodžio vilnijimai) su vaizdinga sala, mažuliukas Kaušelis ir Riešė. Galbūt žodis “Sudervė” siejasi ir su kokiomis nors senovės lietuvių religinėmis apeigomis, atliekamomis su sakuotu deglu arba sakinga balana.

1938 m. Vilniaus arkivyskupas Romuald Jalbrzykovski, būdamas Sudervėje , pasakė, kad reikia parašyti “Šv. Trejybės” bažnyčios monografiją. 1997 m. Varšuvos universiteto Istorijos institute, vadovaujant prof. Tadeuš Jaroszevskij, apie Sudervės bažnyčią buvo parašytas magistrinis darbas.Nepaprastai originalios klasicistinės rotondos formos bažnyčia, pastatyta ant kalvos, savo puošniu baltumu dominuoja ne tik miestelyje, bet ir plačiose apylinkėse.

DSC02683 1Apie bažnyčią rašė Petras Galaunė (1927m.), Eduardas Budreika (1954m.), Vladas Drėma (1955m.), Bronius Kviklys (Lietuvių enciklopedija, Bostonas 1963m.) , Jonas Glemža (1980m), Povilas Rėklaitis (1990m.-Lietuvių enciklopedija, t.15, p.732), Marija Rupeikienė ir Algirdas Baliulis (1994m.-Lietuvos architektūros istorija).

Šie autoriai skirtingai traktuoja, kas projektavo ir statė Sudervės bažnyčią – Laurynas Stuoka- Gucevičius ar domininkonų vienuolis Laurynas Bortkevičius. Bažnyčios išorėje ir viduje stovinčias Šv.Petro, Šv.Povilo ir keturių evangelistų- Mato, Luko, Morkaus bei Jono skulptūras iš gipso padarė (išdrožė) Ignacas Gulmanas, kuris puošė ir Aušros Vartų koplyčią (Marija Matušakaitė, 1996m.). Apie 1860m., keliaudamas po Sudervę, V.Sirokomlė (kaip bažnyčios autorių) mini L.Stuoką-Gucevičių.

DSC02706 1

Bažnyčios viduje yra XIX a.I pusėje klijiniais dažais nutapyti paveikslai – “Švč. Trejybė,”Šv.Antanas”, “Šv. Stanislovas”, “Marija Rožančinė”, “Šv.Jonas Krikštytojas”

Bažnyčioje yra 4 altoriai: - didysis, šv.Trejybės; - 2-ame aukšte (virš pagrindinio altoriaus) šv. Dievo gimdytojos Loretanietės; - Skaisčiausios Dievo Motinos Rožančinės; - Viešpaties Jėzaus Kristaus Nazariečio

LiteratūraKultūros paveldo centro archyvas; Lietuvos Valstybės istorijos archyvas; Lietuvos mokslų akademijos biblioteka; Vilniaus universiteto biblioteka